- šeiva
- šeivà dkt. Šeivà dažniáusiai vadi̇̀namas pagaliùkas, ant kuriõ audė́ja suvyniója siū́lus.
.
šeiva
Look at other dictionaries:
šeiva — šeivà sf. (4) KBII81, KŽ, (2) LKKIII101(Škn) 1. SD110, SD24,391, Q609, R, Sut, N, I, K, M, L555, Š, Rtr, LKAI135,136, Rg, Dov, Ms, Yl, Krš, Kv, Jnšk, Dglš, Pns į šaudyklę dedamas virbalas, ant kurio susukami ataudų siūlai: Šeivà su siūlais ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
seiva — seivà sf. (4) KŽ; N = šeiva … Dictionary of the Lithuanian Language
seiva — s. f. 1. Líquido nutritivo dos vegetais. 2. [Por extensão] Sangue; substância; elementos vitais. 3. [Figurado] Vigor; força; energia. 4. [Antigo] Saliva … Dicionário da Língua Portuguesa
šeivamedis — šeivãmedis sm. (1) DŽ, KŽ, šeĩvamedis (1) BŽ509 bot. 1. Š, Mt, DŽ, KŽ žolė, krūmas ar medelis su juodomis ar raudonomis uogomis (Sambucus): Žolinis šeivamedis (S. ebulus) LBŽ, LFV525. Juoduogis šeivamedis (S. nigra) priklauso šeivamedinių… … Dictionary of the Lithuanian Language
šeivatrynė — šeivãtrynė sf. (1) DŽ1 prietaisas šeivoms trinti: Automatinė šeivatrynė PolŽ10. Šeivãtrynė, ataudų pervijimo mašina LTEX551 … Dictionary of the Lithuanian Language
šeivafilmė — šeivãfilmė sf. (1) NdŽ psn. filmo juosta, susukta ant ritės … Dictionary of the Lithuanian Language
šeivakaulis — šeivãkaulis sm. (1) NdŽ žr. šeivikaulis: Rytą išeina dabot – pilnos girnos miltų: padabo[jo] prapiestėn – ėgi žmogaus kaulai, šeivakauliai, kiaušai LMD(Ad) … Dictionary of the Lithuanian Language
šeivaratis — šeivãratis sm. (1) tech. krumpliaratis, kurio krumpliai yra tam tikros šeivos, ritinėliai: Vieno krumpliaračio (šeivaračio) krumpliai yra pirštai su užmautais ritinėliais (vadinamosios šeivos) LTEX551 … Dictionary of the Lithuanian Language
pritrinti — pritrìnti, prìtrina, pritrynė tr. K, Š, KŽ 1. trinant ko privaryti, prisodrinti: Prapjauna ranką i stiklų prìtrina, kad neimt [caro] vaiskan Dglš. Arklio nugara pritrintà paties to griešnojo vyriško smoko (juok.) Sml. 2. refl. trinantis… … Dictionary of the Lithuanian Language
viliokas — 1 viliõkas sm. (2) K, RŽ, P.Skar, NdŽ, KŽ, DŽ1 1. MŽ, N, K, Slv, Jrb ritės siūlas, prie kurio priduriama pradedama verpti vilna: Jei viliõko nebūs, nėkaip nepradėsi verpti End. I gudriausia verpėja be viliõko neapsieita Vvr. Nutrūko viliõkas … Dictionary of the Lithuanian Language
